Madeira. Vidinių baterijų perkrova ir mėgavimasis lėtumu

Kaip tik Madeiros nevadina. „Amžinojo pavasario sala“, „Europos Havajais“, „senjorų rojumi“... Ir visa tai tinka, ir visa tai - tiesa. Aš gi bent penkias dienas Madeiroje praleisti rekomenduoju tiems, kuriems tiesiog norisi atsijungti ir perkrauti vidinius resursus, mėgstantiems vaikščioti / kopinėti (ir daug) gamtoje, užsimiršantiems kalnų ir vandenų begalybėje, vertinantiems švelnų klimatą, ganantiems akis į tropikų augmeniją, nusiteikusiems kokiame nors laukiniame paplūdimyje įveikti keletą poncha (apgaulingai lengvo, bet stipraus tradicinio salos gėrimo iš cukranendrių degtinės), niurktelėti viename iš natūralių vulkaninės kilmės baseinų, o vakarais leistis ragauti nuostabių patiekalų tradicinėse taberna arba aukštos klasės restoranuose (vienas man netikėčiausių gardžių atradimų: espada com banana - kepta juodoji kardžuvė su karamelizuotais bananais).